Kodėl verta rinktis profesinio rengimo centrą?

Profesinio rengimo centrai ima sulaukti vis daugiau dėmesio ir populiarėti kaip viena iš karjeros galimybių jaunam žmogui. Greičiausiai čia negalima įžvelgti pernelyg didelės paslapties, kadangi konkreti specialybė įgyta kartu su viduriniuoju išsilavinimu gali tapti puikia pakopa siekiant tolimesnės karjeros, ar tiesiog dirbant pagal įgytą specialybę. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad ne visiems būtina ar reikalinga stoti į aukštojo mokslo įstaigas tik dėl diplomo. Juolab, kad šių dienų darbo rinka nėra lengvai prognozuojama, todėl žmogus turėtų būti pasiryžęs keistis, prisitaikant prie darbdavio poreikių ir pageidaujamų reikalavimų. Profesinio rengimo centro, kaip savo išsilavinimo, pasirinkimas gali tapti raktu į sėkmingą karjerą.

Profesinio rengimo centrai – dėmesio centre

Kurį laiką buvę primiršti profesinio rengimo centrai grįžta į areną – jaunuoliai vis dažniau ima rinktis tam tikrą ir konkrečiai apibrėžtą profesiją su galimybe įgyti vidurinįjį išsilavinimą. Viso to priežastis gali būti ir tai, kad darbo rinka yra perpildyta aukštąjį mokslą baigusiais absolventais, kurių įgytos žinios dažnai tėra teorinės ir praktiškai neįgyvendintos. Darbdaviams patrauklesni darbuotojai jau turintys ar atlikę tam tikrą praktiką pagal savo profesiją. Todėl nieko nuostabaus, kad dažnas jaunuolis ryžtasi įgyti profesiją ankstyvame amžiuje. Be jokios abejonės, profesinio rengimo centrai ruošia tik tam tikrų profesijų atstovus, kurie vėliau gali tęsti mokslus ir kitose srityse. Kita vertus, profesijos neretai būna labai apibrėžto ir siauro profilio, taigi vertėtų gerai apsvarstyti, ar įgyti įgūdžiai bus tobulinami ateityje ir kokiu mastu.

Mokiniai – tiek paaugliai, tiek jau išsilavinimą įgijusieji

Ne paslaptis, kad profesinio rengimo centrai dažnai pasirenkami tokių mokinių, kurių sugebėjimai ar žinių įsisavinimas vyksta lėčiau ar sudėtingiau nei jiems tai pavyktų įprastose vidurinėse mokyklose. Nepaisaint to, pastebima ryškėjanti tendencija, kad net jau ir aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės, bando mokytis konkretaus amato profesinio rengimo centruose. Šis paradoksas atskleidžia du diskutuotinus dalykus. Pirmasis tai, kad vykstant „natūraliai atrankai“, žmonės supranta, kad universitetinis išsilavinimas vis dėlto neteikia džiaugsmo ir buvo skirtas ne jiems. Antrasis diskutuotinas paaiškinimas galėtų būti tai, kad įgyta universitetinė specialybė nepadėjo susirasti darbo, todėl grįžtama prie aiškiai apibrėžto darbo profilio – neretai fizinio. Štai Austrijoje, pasižyminčioje agrarinės kultūros puoselėjimu, konkrečią profesiją turintys žmonės yra gerbiami ir kartais net daugiau uždirbantys nei aukštojo mokslo diplomą turintys savininkai. Be jokios abejonės, tai priklauso ir nuo specialybės paklausumo darbo rinkoje.

Profesinio rengimo centras – perspektyvu ir reikalinga

Profesinio rengimo centras yra neabejotinai puiki galimybė tiems, kurie nenori įgyti vien tik „sausų“ teorinių žinių, o geriausiai sekasi pritaikyti teorines žinias praktikoje. Šio tipo mokyklos tikslingai ruošia jaunuolius, atsižvelgdami į darbo rinkos pageidavimus ir dėsningumus. Mokiniams privaloma praktika neretai atveria duris į būsimas darbovietes, kadangi darbdaviams jaunuoliai, turintys praktinių žinių, regis, daug patrauklesni kaip potencialūs darbuotojai nei ką tik baigusieji universitetą. Todėl ima nebestebinti net ir vis populiarėjantis paradoksas, kai jau aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgiję absolventai patraukia į profesinio rengimo centrą mokytis naujo amato ir taip įgyti kitą, konkrečiai apibrėžtą specialybę.