Ar universitetas – sėkmingos karjeros garantas?

Artėjant mokslo metų pabaigai ir baigiamųjų egzaminų laikotarpiui, mokiniai turės apsispręsti, kokį kelią pasirinkti, – tęsti mokslus ar įsilieti į darbo rinką. Deja, pastarasis pasirinkimas vis dažniau lydimas trumpalaikės ar ilgalaikės emigracijos svetur. Tikėdamiesi geresnio ir patogesnio gyvenimo, susijusio su ateities karjera, jaunuoliai renkasi ne tik dirbti užsienyje, bet ir studijuoti. Vėliau – netgi lieka gyventi svečioje šalyje. Vis dėlto galima pastebėti ir kitą paradoksą – ne visi baigia išsvajotąsias studijas ar nepateisinus lūkesčių – paprasčiausiai ryžtasi jas nutraukti. Todėl kyla klausimas, ar tikrai universitetinis išsilavinimas gali atverti duris į karjerą ir ar iš tiesų padeda siekti profesinių aukštumų.

Išsilavinimo ir karjeros sąsajų ypatumai

Šiuolaikinio pasaulio darbo rinka yra negailestinga jaunam žmogui – darbo skelbimai savo išmone ir reikalavimais stebina ne tik originalumu, bet ir aukštais reikalavimais. Tad visai nenuostabu, kodėl jaunas žmogus siekia aukštojo mokslo diplomo – tai jau tapo paprasčiausia būtinybe, o darbdaviams – savaime suprantamu dalyku. Tačiau, ar įgytas aukštasis universitetinis išsilavinimas garantuoja svajonių profesiją po studijų, – diskutuotina. Gali atrodyti mažų mažiausiai keista ar juokinga, kai darbo skelbimo aprašyme, skirtame ieškoti naujos darbuotojos, pavyzdžiui, pardavėjos, yra prašomas bakalauro laipsnio išsilavinimas ir nemenka darbinė patirtis. Ironiška, bet greičiausiai net ir peržiūrėjus aprašytas karjeros galimybes po studijų ir įgyto mokslinio laipsnio, pardavėjos karjera nėra žadama. Lietuvoje, deja, tai yra gana dažna praktika, kai darbdavio keliamos sąlygos neatitinka būsimo darbuotojo išsilavinimo. Vis dėlto būtina atsižvelgti į kiekvienos šalies tiek kultūrinį, tiek istorinį kontekstą. Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje alga proporcingai didėja su įgyto išsilavinimo laipsniu. Taigi, kuo labiau išsilavinęs esi, tuo didesnė alga. Deja, taip yra ne visose šalyse. Būtent dėl tos pačios priežasties, kitose šalyse vengiama samdyti „per daug“ išsilavinusius žmones – nenorima mokėti didesnės algos. Todėl nieko nuostabaus, jei kandidatai į norimą darbo vietą nepapasakoja visko apie savo įgytą išsilavinimą ar profesinį kelią.

Universitetas – tik išrinktiesiems

Pasigirsta ir gana kritiškų nuomonių, esą universitetinis išsilavinimas turėtų būti tik išrinktųjų privilegija. Anksčiau ne visi net galėjo pagalvoti apie pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigimą, o universitetas atrodė tarsi tolima ir beveik neįgyvendinama svajonė. Tam reikėjo ne tik turėti galvą ant pečių, tačiau neretai ir pažinčių. Atsigręžus į nūdieną, kaip viskas atrodo dabar? Studijuoja nebe tik gabūs ir darbštūs, tačiau ir tie, kurie turi pinigų ir gali sau leisti susimokėti už studijas, kitais žodžiais tariant, – nusipirkti diplomą. Kodėl taip yra? Greičiausiai toks išsilavinimo įsigijimas visiems atrodo kaip esanti gera investicija į ateities sėkmingą karjerą. Vis dėlto net ir toks aukštojo mokslo diplomo įsigijimas negali garantuoti rakto į sėkmę. Žinoma nemažai istorijų, kaip žmogus be jokio universitetinio išsilavinimo ar nutraukęs studijas, pavyzdžiui, Bilas Geitsas, kažką sukūrė ar išrado ir taip padarė stulbinančią karjerą vien dėl savo paties asmeninių savybių, kurių nebūtų galėjęs realizuoti universitetinėje aplinkoje.

 

Karjera ir asmeninės savybės

Vienareikšmiško atsakymo, ar universitetinis išsilavinimas gali tapti sėkmingos karjeros garantu nėra. Tačiau atkaklumas ir sunkus darbas, siekiant savo užsibrėžto tikslo ir profesinės svajonės, turėtų būti tais prioritetais, skatinančiais nuolatinį norą mokytis ir tobulėti. Karjera šiuolaikiniame pasaulyje jaunam žmogui neretai atrodo kaip nenuspėjamos ir įvairiausių pavojų kupinos džiunglės – privalu norėti mokytis ir visapusiškai augti kaip asmenybei, sugebėti prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių darbo rinkos diktuojamų sąlygų. O ar tam reikalingas aukštojo mokslo diplomas – kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas.